Čili pipirai



Čili pipirų gimtinė tęsiasi net per abu Amerikos žemynus, ypač pietinę dalį. Šie prieskoniai čia jau žinomi nuo 7500 m.pr.m.e. Jie kultivuoti senovės žmonių nuo Peru pietinės dalies iki šiaurinės Meksikos dalies.
Bet „atrasti“ jie buvo kur kas vėliau, 1492 m. Karibų salose, vykstant Kristupo Kolumbo ekspedicijoms, beieškant „kelio į Indiją“. Taigi ir pavadinimas „čili“, kilęs iš Nahuatl, senosios actekų kalbos, žodžio chile. Jai jau vėliau didelę įtaką turėjo ispanai.
Per antrąją ekspediciją vienas jos dalyvis fizikas Diegas Alvarezas Chanca pargabeno pirmuosius čili pipirus į Ispaniją. Taip šis prieskoninis augalas paplito ne tik po visą Europą, bet pasiekė ir daugumą Azijos šalių. Buvo pamėgtas ir toliau sėkmingai plito visame pasaulyje.
Rūšys
Pagal Skovilio (Scoville) aštrumo skalę čili pipirai skirstomi į kelias kategorijas:


saldūs – tai įvairiausių spalvų paprika, kvapieji arba vadinamieji vyšniniai pipirai; neaštrūs,
švelnaus skonio – ortegos pipirai;
vidutinio aštrumo – jalapeno, tabasko, rokoto pipirai;
aštrūs – kajeno, serano pipirai, taip pat laukiniai čiltepino pipirai, kartais net vadinami visų pipirų protėviais;
labai aštrūs – habanero pipirai ir vadinamosios „škotiškos kepuraitės“. Šie pipirai jautresniems gali net sukelti pykinimą, širdies negalavimus, galite kurį laiką nejausti plaštakų.


Paprasta filosofija renkantis čili pipirus – kuo mažesnis pipiras, tuo jis bus aštresnis.

Čili ir medicina
Diegas A.Chanca, pargabenęs pirmuosius čili į Ispaniją, 1494 m. pirmasis aprašė ir šių pipirų gydomąjį poveikį.


Čili pipirų aktyvusis komponentas - vadinamasis kapsaicinas, kuris ir sukelia burnoje degimo jausmą. Ši medžiaga yra tarp labiausiai tyrinėjamų medicinos, farmacijos ir mitybos srityje. Didelė dalis teiginių dar nėra patvirtinta moksliniais tyrimais. Taigi kapsaicinas: gerina virškinimą, stimuliuodamas skrandžio išskyras; turi provitamino A, vitaminų B, B6, C, E, folio rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies; pasižymi vidurių laisvinamuoju poveikiu; palengvina kvėpavimą sergant; gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį; gali apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų. Tačiau vis tiek reikėtų būti atsargiems ir šį prieskonį vartoti saikingai.
Kapsaicinas taip pat yra svarbiausias apsaugos priemonės - pipirinio purškalo komponentas. Tad dabar galite įsivaizduoti, kaip jaučiasi “užpultas” užpuolikas.
Čili virtuvėje

Čili pipirai gali būti valgomi žali arba kepti. Kadangi juose yra daug kapsaicino, kuris turi antibakterinių savybių, tai maistas su čili ilgiau išlieka šviežias, nesugedęs. Plačiai naudojami čili milteliai, gauti iš sudžiovintų ir sumaltų šių pipirų ankščių.
Gerai žinomi patiekalai, kuriuose puikiai jaučiamas čili pipirų skonis, yra meksikiečių salsos padažas, “Tex-Mex” virtuvės troškinys chili con carne, Sambal padažas, labai populiarus Indonezijoje, Malaizijoje ir Singapūre, taip pat indų mėsos patiekalas vindaloo ir kiti aštrūs troškiniai.
Indonezijos, Indijos, Sečuano (Szechuan) ir tajų virtuvėse čili yra ypač mėgstami.
Kaip išvengti deginimo
Jei jau nutarėte pasimėgauti aštriu patiekalu su čili, jis nebūtinai turi “parodyti” visą savo “galią”. Norint išvengti per didelio aštrumo, reikėtų pašalinti iš pipiro sėklas ir nupjauti viršutinę pipiro “mėsos” dalį. Tada prieskonis netenka dalies savo deginamojo poveikio. O jei jau to nepadarėte, tai geriausia turėti pasiruošus šalia krakmolingo maisto, pavyzdžiui, ryžių, nes krakmolas absorbuoja kapsaiciną ir tai padeda greičiau praeiti tą “deginantį” etapą. Taip pat veiksminga šiuo atveju yra citrina.

Medžiaga paimta iš šaltinio http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/article.php?id=8713717 [Ieva Macijauskaitė, "Klaipėda"]

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Sąnarių gydymas medumi

Baklažanų troškinys